Spalvotas ir nespalvotas

Girgždės 
senos supynės
Ir išauš rytas
spalvotas
ir nespalvotas
ir aš, žiūrėsiu
į visus iš aukšto
ir būsiu graudus,
be galo geras, doras -
ir visus - senų
namų kampus
kaip katinas
išlandžiosiu.

Ir vėl, mane,
iš senos tėvų pirkios
perveš, perkels į Rojų
ir pasigirs -
senelės mišios
ir aš, spalvotas,
nespalvotas -

skaldysiu malkas
įžiebsiu saulę, ugnį
ir į tavo sapnus
sumerksiu
saulėgrąžas - žydinčias,
geltonas
ir išryškės visas
mano gyvenimo -
teigiamas
ir neigiamas
negatyvas.

Šnarės
žiurkės, pelės,
lyg išprotėję vėjai
landžios
po šiaudais,
po lapais
palovėm landžios
ir katinai lyg vaikai,
visas mūsų mintis
lyg peles
po mėnuliu -
vaikys ir gaudys.

Išnirs
iš gyvenimo
lyg iš verdančio virdulio –
Mirties šaltos,
baltos rankos
ir kažkas lyg replėmis
sugriebs -
mūsų sielas, širdis,
ir ištrems mus visus
į tą šaltą
rudeninį lietų, šaltį.

Girgždės
senos supynės
ir aš, žiūrėsiu
į visus iš aukšto
ir ant stalų neliks –
kavos, arbatos,
neliks,
nei vieno peilio,
nei vieno šaukšto.
Visi veidrodžiai
Suskilinės,
sutrūkinės
ir mano gyvenimas
nudžius
kaip alyvos šaka
palūžus ir išryškės
savotiškas,
spalvotas
ir nespalvotas
viso mano gyvenimo
negatyvas.