Po miesto nakties

Juk tu norėtum kad viskas būtų kitaip
Kad žodžiai šį tą reikštų
Nors jau seniai nieko nereiškia
Gatvėse pasklidę žiemos dūmai giedromis
Naktimis nubaltintos gatvės aštrus šaltis
Kaip paukštis skrodžiantis dangų
Sugedusių liftų šachtose balandžiai miegantis
Nenutilstantis miestas taurėj atspindžiai
Po truputį išblanksta
Svetimos naktys nepažįstamųjų kūnuose
Išsiliejantis ilgesys nes ir glėbyje skamba ta
Pati muzika
Tas pats kosminis vienišumas
Šalnomis dengia stogus žiauri ledo saulė
Garas kyla ir tyla nepasitraukia triukšme
Skambančios dienos, karnavalų ir mugių žmonės
Veiduose nešiojantys kirvius ir pjūklus
O iš tiesų tai apgaulės
Ir tolstantys medžių šešėliai, miškuose pasilikus
Tamsa
Auštantis rytas toks kad negali pasakyti
Ar buvo naktis ar tik dienos pabaiga
Tuščiam tavo vidaus inde renkas rasa
Nežinai ar išpilti ar saugoti