tai sakote, kad saulė vis senus spindulius bėrė, o dabar ėmė ir pabėrė naujų, mhmmm. mat kaip, ant takelių ant kelių saulė ėmė ir pabėrė naujų šviežių spindulių?..
o pavasaris iš jos juokiasi, kad ji širdį atlapojus, mhmmm; bėgam susirinksim, juk vis tik nauji, tegum sau juokiasi - gal juokiasi jis iš širdies?.. ar ne - jei jau iš širdies, tai irgi širdį atlapojęs, ne?..
jo "juokiasi puodas kad katilas juodas?" taip gaunas?..
vis tik saulė pabėrė naujų spindulių, kaip ta antilopė, aukso pabėrė, ant takelių ir kelių...
juk taip parašėte, ne? (citata nuo-iki):
"Saulė pabėrė saują spindulių
ant takelių, ant kelių.
Jaisiais vaikšto baltos mintys,
tarsi meilės labirintais.
O Pavasaris iš tavęs tik kvatojęs,
kad eini atsilapojęs.
Kad švaistai visiems jausmus
iš širdelės atviros."