man irgi /a n t r a s/ patiko; Jis nuotaikingas, netikėtas, gera - simpatiška jame žaismė. Lengvas-šiltas.
O apie pirmąjį trieilį:
pirmame, sukeičiau vietom, pirmą eilutę į trečią, o trečią į pirmos vietą, žiūriu kas gaunasi - ne ( ko tai - ne. manau dėl rėžio per širdį, lyg rando - pigu banalu poezijoje, o haikuose, tai, juo labiau – neleistina tiesiog...). BET! jei trečioje eilutėje (pirmame poetiniame sąmojy, kuris yra blykstelėjimo dvasioje parašytas) imti ir padėti klaustuką-> "?.." su dviem taškais, irgi neblogas gaunasi - iš kart tas rėžis per širdį įgauna humoro dvasią, nuotaiką, nebeatrodo banaliai, atrodo pašiepiančiai ir nepiktybiškai tai darant, poetines klišes ir banalius įvaizdžius... ŠTAI. (ir tada nėr jis teiginys, o kai ne teiginys - atsiranda erdvė pamąstymams ir žaismės rakte ji - ta antra eilutė ir trečioje klausimas; man atrodo, kaip tik tos žaismės ir trūksta, kitaip, antra eilutė greta tos trečios - labai banaliai...) tai štai; rašyčiau trečią eilutę su klaustuku va tokiu pabaigoje /?../ pirmame trieilyje.