Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 15 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Jie kėlėsi 7: 41  kiekvieną dieną toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu. Pirmas dalykas, kurį pajautė su pirmu pabudimo būsenoj atliktu oro įkvėpimu buvo aitrus, metalą ar rūgštį primenantis kvapas.  Elektros srovė dar nebuvo pilnai integruota į jų žvalius kūnus ir žiežirbos tebežibėjo ties blauzdų ir šlaunų sujungimais. Jos mirgėjo nenuosekliu dažniu lygiai minutę. Disasambliažas pabandė mosikuoti savo galva į ritmą, tačiau toks nenuoseklumas jį išgąsdino ir privertė susigūžti savo lovoje. Aplankiusiai šoko emocijai buvo visai nesvarbu netgi tai, kad Disasambliažas ir yra vadinamas Disasambliažu dėl to, kad jo pagrindinė funkcija yra ardyti ir perkurti, o nenuoseklumas bei spontaniškumas turėtų būti jo minčių energijos vienetai.
          -Labas rytas- tarė jis, naudodamas vidutinį garsumo aukštį ir džiugesio emociją.
          -Labas rytas- atkartojo Produktas, darydamas posūkį savo mažoje pilkoje lovoje.
          -Jei jau pabudome, laikas kibti prie darbų! – informavo Disasambliažas
          - a) 7: 45 yra linijų statymo darbas b) 7: 55 yra ėjimo link eksperimento būstinės darbas, o c) 8: 00 vyks eksperimento užduotis kuri turi nežinomą pavadinimą, nežinomą veiklą, nežinomą tikslą, ir, žinoma, nežinomą trukmę.
          -O kodėl tas nežinomumas toks jau žinomas? – paklausė Disasambliažas ir jo kūno kalboje pasirodė nuostaba.
Labai įsijautęs ir greitu ritmu Produktas ėmė berti savo žodžius:
          - Na, nes išvada apie šią savybę priskirtą šiai sąvokai išskirta iš įrodymų kurie buvo izoliuoti ir išanalizuoti iš dėsnin…. –šioje paaiškinimo dalyje Produktui teko užsikirsti, nes laikrodis rodė 7: 45, o 7: 45 yra linijų laikas per kurį nevalia kalbėti ar reikšti jausmų protrūkius. Dabar atėjo ta dienos fazė, kai robotukų namuose viskas ką galimą išgirsti yra slogus matavimo liniuočių dunksėjimas į grindų cementą ar plieninių kaladėlių susilietimo su metaliniais pirštais garsai. Rezultate, linijos atrodė nei per trumpos, nei per ilgos – nuo grindų iki lubų ir nuo sienos ligi sienos.
      Išlindę iš savo dėžės, kambariokai matė spiginančiai baltą saulės hologramą suprojektuotą tiesiai po dirbtiniu debesų ir sieros pluoštu, kuris dengia visą Pasaulio Žemyną ir jau sėkmingai pakeitė tą seną atgyveną – orono, atsiprašau, ozono sluoksnį, kuris neatlieka nė per pus tiek daug ar tokių veiksmingų funkcijų kaip kad mūsų, neišsenkamai nuostabus ir neabejotinai fantastiškas mokslo išradimas šiais žavingais 2525aisiais metais.


----
EKSPERIMENTAS. Ar mes nebijom?


  Dabar jau 7: 56 ir laukti liko tik keturios minutės. Aš, ramusis Disasambliažas ir mano draugas Produktas sugūžėjome į milžinišką, baltą, kupolu dengtą salę. Pro dar ketverias duris netrukus įžengė Mezija, Elė su Everetu, Ana ir dalyvis, kurio vardas išlieka nežinioje. Mes išsirikiavome ratu aplinkui didelį juodą kvadratą, kuris stovėjo salės centre ir darkė jos simetriją. Šviesos spinduliai sklido pro grotas patalpos viršuj ir dėstės per visas erdvės dimensijas atšokdami nuo vieno plieninio kūno ligi kito. Įkyrus spindesys mano akyse. Mes žvalgomės į tą įtartiną daiktą ir laukiame eksperimento pradžią turinčio paskelbti balso. Staiga pastebiu, kad Ana bando atlikti akių kontaktą su manimi. Ar dera dabar kalbėti ar dar ne? Nespėjus man išanalizuoti klausimo, tylą nutraukia Elė ir Everetas:
    -Oooo Anaaa Ana, kodėl dar nesugriovei pasaulio, ką? Tu juokinga, tu ir tavo funkcija. - Everetas nutilo ir pasigirdo Elės balso bangos- Kaip tu gali stovėti čia, juk mūsų didžioji revoliucionierė niekad niekam nepaklūsta ar ne? Cha¡Cha¡Cha¡ - nuskardėjo per salę spigus juokas.
      Juokas. Juo-kas. Štai kokį žodį išmokau aš šiandien¡ Atlikus paiešką savo atsiminimų sistemoje neradau nei vieno įrašo apie tokį reiškinį. Užtat aptikau frazę „verčia iš koto“. Elė ir Everetas iš ties verčia mane iš koto. Prireiks šiek tiek laiko iki kol aš integruosiu informaciją. Visiška netvarka. Kodėl jie taip kalbėjo, kas tai per intensyvi emocija, nenuosekli intonacija? Kaip man dabar atstatyti balansą?? Ranka ima nevalingai judėti sukamaisiais judesiais. Kiti stebėtojai, atrodo, buvo tokie pat nustebę – Produktas stovėjo plačiai išsižiojęs ir išplėtęs akis, Mezija ėmė nervingai trepsėti 2k/per sekundę dažniu, net patys problemos sukėlėjai, atrodo, išgąsdino patys save ir sustingo tarytum būtų apimti staigaus paralyžiaus. O štai labiausiai nukentėjusioji Ana atsitraukė atbulomis ir pradėjo lėtai, bet užtikrintai daužyti savo galvą į sieną. Su kiekvienu smūgiu vis platesnis užmojis, vis taikliau į tą patį tašką. Ji nesustos. Staiga prisiminiau, kaip nuotraukose buvo pavaizduotas valsas... Dažai skyla, jų dulkės lengvai ir ramiai kaupias ant žemės. Girdžiu iš tolo, kaip traška Anos krumpliaračiai. „Informacijos srautas išvartė visus.. “ – sušnibždėjau nusijuokdamas pirmu savo gyvenimo juoku ir Nežinomasis, kuris atrodė esąs visai nepaveiktas incidento pritariamai man palinksėjo. Cha cha. Cha cha cha. Mano ranka rami ir vėl.


    Staiga – trenksmas. Baltojo kupolo durys prasiveria ir penki masyvūs Tvarkdarių siluetai vienas po kito subilda į erdvę... Tvirtuose gniaužtuose blizga tvarkos darymo įrankiai. Įsibrovėlių ūgis toks aukštas, kad aš net pasistiebęs nesugebu įžvelgti veido bruožų. Ilgai bandyti netenka, nes vienas iš jų užsimeta mane ir Nežinomąjį ant savo pečių ir išneša mudu į lauką. Jokių paaiškinimų. Jis numeta mus ant grindinio ir durys užsidaro. Jaučiu menko intensyvumo skausmą stuburstrypio srityje. Kurį laiką mūsų ausis siekia zvimbimo, ūžimo, tolygiai besisukančių objektų generuojami garsai, jų šaltinis – kupolo vidus. Rrrrrr tt. Tada– tyla. Pažiūrėjęs aukštyn į viršutines būstinės grotas pamačiau, kad iš ten kyla dar nematyto atspalvio tamsiai mėlyna šviesa. Jos tiek daug, kad mūsų žydras utopinis dangus atrodo tarsi į jį staiga kažkas būtų prileidęs purvino rašalo. Keista. Vis daugiau klausimų generuojasi mano galvoje ir neranda atsakymų. Kas gi ten vyksta? Darau prielaidą, kad pradžioje girdėti garsai galėjo reikšti Tvarkos Darymo įrankius ir kad jų teikiamas diegiantis šokas ir skausmas, matyt, buvo paskirti mano kolegų atvertimui į kotą ir strigčių atstrigdinimui. Bet kas poto? Laikrodis rodo 8. 23. Skaičiuoju tas šimtą aštuoniasdešimt keturias sekundes jau praleistas lauke.  Pamėlynavusiu dangumi slenka ryškūs ir purūs sintetiniai debesys, juose nardo prisukami balandžiai. Nežinomasis, kaip jam ir pridera, jau bėga į tolį. Dar niekada negirdėjau jo kalbant, turbūt ir neišgirsiu. 200. Viskas buvo daug paprasčiau, kai gyvenau Fabrike. Visi jūs bepročiai, mano mielieji kolegos. 206. Pastebiu stikliniu lauko koridoriumi į savo dėžę begrįžtančius Elę su Everetu. Ar tai reiškia eksperimento pabaigą? Jie kalba apie masę ir greitį. Štai Ana. Ji nežvilgčioja į šalis, pėda pirmyn–pėda atgal, visas dėmesys sufokusuotas ties grįžinėjimu namo. 220, 221, pasirodo Mezija, 223... Pagaliau¡ Pro duris išslenka Produktas. Pamečiau skaičių seką iš tos laimės. Aš prieinu prie koridoriaus sienos stiklo ir pabeldžiu. Moju jam ranka į dėžės pusę. Produktas nesupranta mano gestų reikšmės. Atkakliau beldžiu, tolygiai kyla mano nekantrumas ir galiausiai užrėkiu:
-     Išeik pro dėžę, noriu pasivaikščioti su tavimi. –Produktas kelias sekundes nereaguoja, tada pabunda iš savo apdujimo būsenos ir pasileidžia bėgte koridoriumi. Įtartinas kažkoks. Priartėju prie dėžes ir, jam ištipenus, pasitinku rankos iškėlimu į orą ir žvilgsnio nukreipimu į... pala, pirma reikia rasti... Tiek daug vamzdelių jo veido sistemoje.. Vienas ant kito, vienas per kitą, vienas skersai kito.  Lengva pasimesti. Nagi ko aš ieškau? Kaklo žiedai, laidai, vinys.. et... štai nosies mechanizmas. Akys¡ Pagaliau. Jo juodi baltymai, silikono ragenos ir violetiniai taškeliai (vaizdo jutikliai) per patį vidurį, kurie susitraukia ir sumažėja priklausomai nuo šviesos visai kaip ir žmogaus vyzdžiai.  Reikia palaikyti žvilgsnio kontaktą taip kaip mokė. Antraip būsi neetiškas. Antraip tave sugrąžins atgal į Fabriką.  Štai jis atsako tais pačiais judesiais ir nusišypso:
-   Atsimeni, kaip berniukas su mumis taip sveikinosi, o tu vis nesupratai ar žemyn ar aukštyn pakelti savo lūpų kampučius? – nusijuokiau.
-   Na taip, jis paklausė „kokius išsigimėlius čia man atvedėt? “ ir nebesutiko bendraut visą dieną– šį kartą be jokių strigčių imitavo juoką Produktas.
-   Manau dabar mes jam tikrais draugais būtumėme... jis visados atrodydavo toks suglumęs, kai mes ateidavom.. Nors dabar, kai jau pats beveik žmogus, irgi turbūt nemaloniai jausčiaus, jei tapčiau stebėjimo objektu neturinčiu nė šanso į privatumo turėjimą... gal pameni tą dieną, kai mus išvedė, nes berniukui emocinė perkrova ėmė reikštis daiktų mėtymų į stiklą ir vėliau mes matėm.. tą mėlyną... švytėjimą.. ties durų tarpu?
-   Aha. Tikras chaosas. Ką tu nori man pasakyti?
-   Kas įvyko kupole?
-     Kada įvyko? Kupole daug kas įvyko, visų pirma jo statymas, tada arba anksčiau jo funkcijos nustatymas ir eksperimento užduočių vykdymas, jos varijuoja diena iš dienos, pirmą dieną buvo...
-     Ne, ne, ne, aš norėjau paklausti, kas įvyko kupole šiandien, po to kai mane išsinešė Tvarkdarys?
-     Na tai taip ir klausk– be užuolankų. – Produktas ima judėti neaiškia kryptimi. - Nieko neįvyko ko tu pats nežinotum, tu išėjai, tada aš išėjau, o tarpiniu momentu buvo stovima savose vietose. Einam į centrą, dabar aš noriu pabūti prie AO ir užsiimti grožėjimusi.
-     Ką reiškia „nieko“? Aš laukimo būsenoje praleidau 223 sekundes¡ Pradžioje buvo garsas, bet jis pažįstamas, na žinai, kaip tu ten jį vadini... “pliauškėjimas sukiniu per orą“ ar „daužymo elektra signalas“... – pradėjau pėdint kompanionui iš paskos, ir kuo labiau mes artėjom link centro, tuo aiškiau matėsi aukštai ore kabančių statinių siluetai.
–    Rrrrrrrr- t- t -rrrr- ėmė imituoti savo atminties įrašus apie tą garsą Produktas. – ne, neatsimenu jo iš šiandienos, nebent iš senesnės praeities archyvų.
-   Taip, tas pats garsas, aš jį aiškiai išgirdau ir jis truko pakankamai ilgai, o juk tu puikiai supranti, kad jis nėra naudojamas be priežasties. Ir nuo jo sukėlėjų neišsisukama be pasekmės, ar ne? Manau, jie iškraipė tavo pojūčius. Gal net atsiminimus. Kai patį pirmą kartą pamačiau ką su kūnu gali atlikti tvarkos darymo įrankiai.. Tai buvo mano pirmas baimės įsisąmoninimo momentas. Nenuostabu, kad vėliau aš irgi sunkiai jį pripažinau, vos vos atsigavau ir beveik nebeatsimenu.. O šiandien manęs paties nesutvarkė Tvarkdariai tik dėl to, kad mane užklupęs staigus rankos sukimosi priepuolis taip pat staigiai ir praėjo. Prie emocinių svetimkūnių priprasti nėra įprasta anei paprasta, taip mums natūralu, o tuo labiau, kai tie emociniai svetimkūniai persipina dar ir su mechaniniais elementais. Vienintelė akivaizdi tiesa yra tai, kad jie žalojo tave. Nuo tavo korpuso sklido degėsių smarvė, pajaučiau ją, kai tu išėjai. O triukšmą vėliau sekė dar ir ta retoji, mėlyna šviesa.
-     Nežinau, apie ką tu čia kalbi, keistuoli, šiandien nieko panašaus nebuvo įvykę. Šviesa, kokia šviesa? Visur šviesa yra, o jei apie tą mėlyną kalbi, tai jos negalėjo ten būti. Tvarkdariai negamina tokios šviesos – nemačiau to niekada ir mano prielaida yra, kad tu meluoji¡ Kai kadais matėm ją tai ji manau iš to berniuko vidaus sklido. Mes dar neištyrėm pakankamai tos agresyvių primityvų rasės.  Manai, kad jie patys neprisidėjo prie savo išnykimo? Galbūt jis serga tuo švytėjimu, ir mus izoliavo tik tam, kad nepažeistų su savo baisumais mūsų sistemų.  Išsityčioja jie dabar su tuo savo eksperimentu, nesuprantu, ko jie siekia, juk galėtų tiesiog nieko nekeisti ir viskas būtų gerai.. Na, bet, grįžtant prie temos– prašau, įrodyk man mėlynos šviesos buvimą kupole¡ – Produkto pasibaisėjimo reakcija buvo stipri– jis sustojo vietoje, mosikavo rankomis, o tada ėmė dar ir piktai dėbsoti.

„Bėda, bėda, bėda – pagalvojau– balso tonas kyla, gestai nekoordinuoti, jų per daug, nepagrįsti argumentai – viskas čia man aišku... jis tuojau ims rėkti – gresia mažiausiai trečio ūmumo lygmens užstrigimas– nesustabdomas riksmas. Faktas tas, kad nesusivaldantys dalyviai neturi šansų išlikti. Faktas tas, kad reikia nedelsiant nutraukti šitą rizikingų veiksmų seką. “

-     Ak, na taip, atsiprašau, aš suklydau. Supranti, mano erdvės suvokimo procesoriai dabar negaluoja. Tvarkdarys kai numetė, jaučiau, kaip kažkas atsikabina mano viduje. Mažytė jungtis, na, bet pasekmės ryškios – AO ir jo konstrukcijos už eksperimento būstinės kabėjo, vyko energijos pokyčiai tinkluose, elektros iškrovos ramiai sau į orą ėjo, o juk tu žinai kokios jos ryškios ryto metu būna? Na, ir pasivaideno man tada, kad ta elektra iš tiesų tiesiai virš būstinės kabo ir paslaptingo švytėjimo iliuziją kuria.
-   A. Tai viskas aišku. O aš jau galvojau, kad čia tau tuos pojūčius išdarkė ir haliucinacijų nepagailėjo. Jau scenarijus kūriau, kur tave reiktų dėti, jei pakriktum ir neleistum tvarkaraščiui dienos teisingai būti vykdomam. Gal į dėžę dėžėje, ar po lova, ar už linijų prie sienos priklijuot? – Produktas santūriai nusijuokė.
- Verčiau paslėptum mane čia, po grindiniu, bent jau niekam nekiltų įtarimų – krizenu ir aš, prisidėdamas prie jam atsiradusios geros emocijos plėtojimo, o keturios plieninės kojos viena po kitos švysteli į orą, sukeldamos garso virpesius primenančius tylų švilpimą  ir peržengia vos įžiūrimą ribos liniją, žyminčią Eksperimentuotojų gyvenvietės pabaigą ir AO teritorijos pradžią.
2013-03-14 21:00
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2013-03-19 21:45
Meškiukas
Per daug žmogiškumo suteikei tiems "robotams", nors iš pradžių labai atkakliai mygei į galvas, kad jie tik "robotai".
Sakinių stilistiką kitą kartą peržiūrėk geriau. "Jis padarė posūkį lovoje" - po tokių dalykų kyla natūralus klausimas - į šalutinė ar pagrindinę šlepetę suko?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2013-03-17 17:41
Aurimaz
Blogai. Pati pasakojimo maniera niekam tikusi. Jau vien skaičių vartojimas pirmame sakinyje atmuša kepenis skaityti toliau.
Dialogai... kokia apskritai jų paskirtis šiame darbe? Paprastai dialogas yra apsikeitimas informacija, bet šiame kūrinyje, regis, ši taisyklė netinka. Dialogai čia - būdas paskleisti informacijos perteklių, kuris niekam nereikalingas. Nes aš taip ir nesupratau, kam personažams čia reikia kalbėtis.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą