rašyk.lt: Kūriniai / Princesės avių neaugina / dėžėj

Tu - mano dozė.
ir tai kurį laiką atrodė žavu.
nekalbėk apie tiesą
lyg ji egzistuotų tarp mūsų.
plonytės linijos,
skiriančios žirgą nuo pievos,
laisvę ir sielą.
O tu išėjai
ir dangus toks mažytis,
gal net pilkas tą naktį atrodė.
ir pasaulio man buvo tą naktį per daug.
klausimai,
tuščias butas ir lova.
gal sugrįši, gal bėgti, gal iš naujo?
tyla.
debesys kandžiojasi trečio aukšto laiptinėje.

Blogas komentaras Rodyti?

2013-03-18 16:01

bibliotekininkė

Debesys kandžiojasi, am:)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-03-13 19:04

TomKomPotas

Be paskutinės eilutės ir įlieto jausmo, man prie širdies ir egzistenciška mintis apie egzistuojančią plonytę liniją - tiesą, skiriančią nuo troškimo. 4

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-03-13 17:59

Aliaska

Visai nieko

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-03-13 15:46

Daineko

jo, paskutinė-super

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-03-12 20:07

tictac_it

konkreti realybė, bet visgi papuošta poezija , ta paskutinė eilutė tikrai gera :) 3+

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-03-12 18:39

gunta

ta eilėraščio tema, kaip savarankiška mintelė, visai nieko, talpi ir konkreti, aiški: "nekalbėk apie tiesą,
lyg ji egzistuotų tarp mūsų." ;-- bet visumoje ta visa tiesa (tema) esanti tarp jų (lyrinių herojų)- literatūroje literatūrinė banalybė... ir gyvenime - stereotipinė banalybė dviejų santykiuose - realybėje; reiškia literatūroje jau vulgarus realizmas;

patraukia dėmesį viena eilutė, (kaip savarankiška, pati savaime poetiška) turi nuotaiką, skirtingų nuotaikų buketą
"debesys kandžiojasi trečio aukšto laiptinėje."

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas