Danguje Nagasakio iškrito kalėdinės snaigės
origamiais apsnigo nuo miesto nutolusią gatvę
kur nuo mano širdies iki tavo širdies kerpa laidą
ant pabalusio lempomis balto chirurginio stalo
o pražydusios vyšnios sode žada protarpiais lietų
ir po skėčiu vaivorykštės meta išblukusią spalvą
ir atrodo vaikai iš mokyklos pareiti suspėtų
jei ne spąstai klaida amžini ir atstumais pavargę
neužteko dangaus aitvarų susipynusių vėjais
išmestų popierinių žiedų kur ant greitkelio vysta
mano baigėsi šventė laiku ne laiku prasidėjus
dar paduoki man lapą kvapų ir tave išlankstysiu


Archangelas
















