Sutemo. Slinkau gatve tarsi pabaidytas rašytojas. Už nugaros žnegtelėjo. Keista - taip žnenga tik pomidorai. Bet iš kur pomidorai 4-ą valandą ryto? Ėjau toliau, šiurpdamas visa nugara. Žnegsėjimas kartojosi. Atrodo, kiekvienas mano žingsnis buvo jo palydimas. Pamačiau ryškia balta šviesa degančią ant kokio 1,5 m stulpo kabančią lempą ir sau pasakiau:
- Kai nueisiu iki jos - atsigręšiu.
Bet vis dar žnegsėjo. Kokią dešimt kartų - tiek žingsnių buvo likę iki gelbstinčio šviesos rato. Tik štai ji - šviesa, išvaikanti nakties šešėlius! Atsigręžiau ir nutirpau:
Visas mano kelias buvo nusėtas kūdikių lavonais, kuriuos motinos metė iš dvylikaukščių, penkiaaukščių, sublokuotų ir pavienių privačių namų. Vaizdas šaldė tarsi freonas, nes aukos gulėjo įvairiausiomis pozomis. Vienas dar judino ranką, kitas - koją, trečias šiepė suknežintas lūpas, ketvirtas inkštė tarsi šuo korėjiečių restorane. Tada aš supratau. Manyje įsikūnijo šėtonas. AMŽIAMS!
Kritike, šūdan puolęs, akacijom kvepiąs nekelsi, vienok bent jau nesigirtum savo nutikimu. O tu, Real Maumas, būtų gerai, kad susirinktum pribarstytus daugtaškius, bo praeiti neįmanoma.
Mirę kūdikiai yra gerai, jėėėėė. Ir šakėm gerai išsikrauna, geriau nei pomidorai.
buvo tamsu, nesuvokaiu kur desne o kur kaire, is kaskur sklido labai keistas kvapas, kas kur jau pazystamas gal kiek atgrasu o gal mielas. Sapnas pagalvojau as, ne tikrove, basos kojos svelniai liete minksta klampia danga ir as supratai mane apsedo sh.. sh.. sh.. shudas
:)))))
stai ka as manau
..stilinga... nuoseklu... skaitosi vienu atsikvepimu... vienzho, keliu kepure... aishku galima nesutikti su idejom... bet..bet.. viska kas grazhu yra grazhu... (nepataikauju)
Nu... o man mociute pomidora toki dideli idejo siandien. Paziuresiu ar negyvu kudikiu nepavirto. Nezinau kodel, bet toks stilius man patinka, nors visuomenei nenaudingas..:) Ir .. ai nesakysiu :)