Įpratau:
auginti plaukus,
mylėti vieną vyrą,
planuoti vaikus, darbus, neplanuoti
svetimų gyvenimų,
bet savęs apgauti vis dar nemoku:
visi mes savo prisiminimų
įkaitai, tik ne visų
istorijos baigiasi šūviais
kas tie visi? --> "visi mes savo prisiminimų
įkaitai,", – ? kurie yra įkaitais, savo prisiminimų? nes, kad ne visi, tai jau faktas.
tekstas norintis reikšimingai suintriguoti, šiek tiek vaikiškas tuo: "žinai, kas man atsitiko, einam einam aš tau tuoj papasakosiu.. oi benskis, tu pamatysi kas...", - ir ne daugiau.