kai buvau vaikas
mama žadėjo man
nupirkti naują žalią dviratį
jeigu būsiu paklusnus berniukas
ir apsilankysiu pas dantų gydytoją
klusniai sėdėsiu jos kėdėje
prasižiojęs
neverksiu nesispardysiu nesiblaškysiu
kai jis grūs pirštinėtas rankas
man į burną
ieškos skylių
kurias reikia užpildyti
baltu dvokiančiu moliu
siurbs mano seiles
tarsi gyvybės syvus
kol tapsiu berniukas-tobula-šypsena
kuris nieko daugiau ir nemoka
tik šypsotis
šypsotis ir liudyt visiems
kaip puiku
gyventi apsuptam daiktų
kuo toliau
nuo dvasių pasaulio