Pakalbėk su manim nors ženklais —
Pabandysiu suprasti.
Kada kregždės iškarpo raides —
Sudėliosiu žodžius.
Ką be vėjo šiurena beržai,
Tartum sulą išgersiu.
Tu kalbėk, aš uždegęs žvakes,
Paklausysiu tylus.
Juk prašau teik nedaug,
Kad parodytum kelią.
Tris kartus, kaip visuomet sugrįžus,
Pabelsiu į tavo duris.
Vienas kito seniai pasiilgom —
Užsimerkęs pažinsiu,
Duona kvepiančius delnus,
Pražydusio lino akis.
Kada medžiuos dangaus
Žvaigždės sunoksta,
Senas sargas užmiega
Debesų pataluos.
Gesta žvakės be vėjo
Ir lyg galvą kas glosto,
Nors ženklais pasakyk —
Laikas grįžti namo.