Vardo diena

Keliu, žadinu,
nors ne žadintuvas
ir žydinčias šakas
palenkti noriu.

Pasiruošęs,
išplaut grindis,
gatves, mėnesienas -
virtuvėje
ir tave pasodint
į rožėm, lelijom
išpintą krėslą.
Ir labai noriu -
kriaušių, obuolių
ir žvaigždžių
prikrėsti...

Įsikniaubiu
į margą šaliką
ir sapnuoju -
alyvinius obuolius,
saldžiarūgštes kriaušes,
o vakarais -
kopūsto kotą
griaužiu, pasisodinęs
ant kelių katę
ir paslapčia galvoju -
gera būti nuogam,
kai esi nuogas.
Gera sapnuoti,
mąstyti,
apie karštą,
kaip arbata - meilę,
apie krintančių
žiedų ugnį,
apie nuotakas,
nuotykius.
Ir mano pasaulis
darosi -
skaidresnis,
išmintingesnis.
ir už dainą -
ištvermingesnis.

Vakaro spalvos,
pamažu ima gęsti
ir palengva, palengva
į tavo namus -
vardadienis
ateina.
Ir nelauktai
sugrįžta -
apsisprendimas šaltas -
ir akinančiai
kaip žaibas 
nubudęs -
švytintis
ir linksmas -
tavo veidas.