nuo šimtaaukščių

Jei matytum visą paveikslą
iš anksto
už kampo kas
jei išskleistų savo šakas
ar sugrįžtų ten tavo paukščiai
gal tie kiti
ir nustebintų
ne-tiki?

Netikiu
rūškanu nuo sniego upelių
springstančiu šaligatviu
kol kanaluose senka ledai
ir vaikai ruošia
savus laivelius
TAI svarbiai dienai

užrašytus norus
paleidžia į upės kasas –

jei išskleistų jie savo rankas
nutapytų
juos kas
ir žiūrėtume
nuo devynaukščių –
ar matytume visą paveikslą?

Gal tik batų kraštus
gal tik pirštų galus
gal tik sulėtinus kadrus –
lūpų kampučių judėjimą

kaip jie šypsos
kai žiūrim iš aukšto

kaip ištiesia rankas

kai atrodo,
kad krentam

nuo
šimtaaukščių.