Nors visi protaujantys sutvėrimai turi įtvertą savyje sąžinę, bet kiekvienas paiso jos ir skaitosi su ja savaip...
◘ ◘ ◘ ◘
Vokų priešpriešoj dulkių nebūna – jas renka blakstienos,
Ir surinkę išbarsto kažkur – nors akims jos nematomos,
Vokų priešpriešoj sugeria šviesą, giliai paskandina,
Amžiais plūstančią – amžiną, juodosios skylės – vyzdžiai, mūsų akys...
Vokų priešpriešoj sugarma Laikas – manai nesugrįš jau?..
Kaip prie žvyrkelio, rausvo akmens, dar vaikystėj regėti jurginai,
Ir tvora apsitraukusi samana pilka – medinė,
Vokų priešpriešoj – skendo kartu su laiku ir išėjo. Manei į anapus?..
Iki laikas tik kryptį pakeis – ir rainelėj kalnai įrašyti,
Atsistos – tik Pasaulis, žiūrėdams, matys šiapus vokus užmerktus...
Tavo sielai, anapus vokų, tarp kalnų – Mirties slėnyje, grįš ji,
Amžinoji šviesa, iš vyzdžių šulinių, traukiama tavo sąžinės rankom...
isimylejau si tavo eilerasti Gunta!!!
Man nekyla minciu perkurti zodzius, nei ismest, nei atimt, bet is kito kampo zvilgtelt visada smalsu (ar tureciau sakyti is savuju vyzdziu?).
Mano sazinei labiausiai patikusios trys eilutes:
Amžiais plūstančią – amžiną, juodosios skylės – vyzdžiai, mūsų akys...
Vokų priešpriešoj – skendo kartu su laiku ir išėjo. Manei į anapus?..
Amžinoji šviesa, iš vyzdžių šulinių, traukiama tavo sąžinės rankom...
Senamadžiau, o esmės neįrašėte? Ką sugeria Amžiną šviesą; ir priešpriešoje dulkių yra, tik vokų (tarp apatinio ir viršutinio) Priešpriešoj nėra. jei neparašyti Amžiną, tai galima pagalvoti, kad iš prigimties akli žmonės atleisti nuo sąžinės teismo, tačiau Amžiną šviesą - sugeria trečioji akis - akli žmonės mato rytą ir vakarą, žiemą ir vasarą, jie žiūri oda ausimis uosle skoniu, ir nugrimzta visa tai į akių dugną (arba trečiąją akį) - Amžiną šviesą ir laiką - tai yra kiekvieno kūnas turi savo gyvenimo laiką.
Tai gi Senamadžiau, esmės juk neįrašėte. o sakote per daug žodžių. nelabai juos supratote, jei esminius atmetėte.
P.S.
sąžinę turi įdėtą visi, kokia ji bus to, kuris nepaisė jos visai, nepuoselėjo, nesiskaitė, nesiklausė jos, o ji juk pas protaujančius visus yra įdėta... Šviesa ta pati ir Tamsa ta pati - 3000 metų atgal, ir 3000 metų į priekį...
Priešpriešoj dulkių nebūna – jas renka blakstienos,
Ir surinkę išbarsto – nors akims jos nematomos,
Priešpriešoj sugeria šviesą, giliai paskandina,
Juodosios skylės – vyzdžiai, mūsų akys...
5.
Nuostabus eilėraštis. Išmintingas eilėraštis, kad net neatsimenu ar tokį čia buvau sutikęs.
Naujus regėjimus atneši į mūsų būties supratimą. Labai šauniai išsakyta, parodyta į vyzdžius kaip juodas skyles, kurios viską skandina ir:
manai nesugrįš jau?.. Esi šaunuolė!!!
Nepalik, neapleisk tokios savęs.
Tai jau mano prašymas.