Naktim užrištos akys

Tavimi prabėga pirštai
Šerkšnotam vakaro kupė.
Jaučiu kaip lūpas man suvilgai
Ir keičiasi „esu“ prasmė.

Už durų du pasauliai miega.
Akli, nebylūs - Tu ir Aš.
Kol esam čia, abu į vieną,
Kol du Esu, šalin ribas.

Pasek man pasaką lig ryto,
Kurioj nebūtų praeities.
Užgauk jautriausią jausmo stygą
Ir pasakyk: „Tai iš širdies! „

Kol dar nepasiekta stotis
Ir siluetai dar nedingo...
Jei žodžių pasakai pristigs -
Rasos lašų širdis ant stiklo...

Ir pirštų žymės mus išduos -
Sugros peronui geismo gamą.
Tegul... Negalime paslėpt aistros,
Meluoti sau, kai rankos dreba.

Prabėga lūpos tavimi
Nuo forte lig švelnaus piano.
Užrištos akys naktimi
Ir man ir tau kuždės „Aš tavo... „

Yra vienintelė tiesa:
Aš tavo - iki pabaigos.
Naktų žydėjimo laike
Prašau, netark man adios.