***

Gyvybės prado apgaubta tiesa...
Tavyje beldžiasi malda,
Skirta velionims gimti
Ir gyviesiems mirti.

O tu tik atsainiai mojuoji
Praeities vėjams dingusiems.
Tikiesi, kad viskas bus kaip buvę,
Bet žinai, jog tai prisiminimas,
Pabėgantis kaip diena niūri.
Lieka žvelgti į tolimą kraštą,
Vis artėjantį nematomą tolį,
Kuris laukia šviesos,
Pabaigos atsiminimų.
Tuomet gyvenimas tampa pralėkusia sekunde.
Būties įrašas...
Kaip niekada nebuvęs...

Verksmai, aimanos, rauda...
Trio pompastiška galia,
Paveikiantį bet ką.

Kartais einama
Prie laipto šviesaus,
O kai kam tamsaus.
Nesvarbu tik jam
Trio įkūrėjui.
-Ačiū! - sako apvalkalas
Tapęs paprastu vargu.