Iš naujo gimsim

Linksta šiaudas,
ne iš vargo,
ne iš nevilties.
Vysta žolės žalios,
klykia antys, žąsys,
gulbės, gervės -
lekiančios
pro šalį.
- Tuos tėvų namuos,
kapuos,
ar kas gyvas rasis?

O kai, po žeme
gulėsim,
tegu kas nori,
viršum mūsų -
skrenda, eina,
važiuoja, raitos.
Su jumis gyventi,
negalėsim.
Lėktuvai, 
kregždės dangų raižo,
o akmenys
apauga - 
Praeitimi, pelėsiais...

- O gal, iš naujo gimsim,
toje pat vietoje,
savų ir svetimų -
kapų, namų nerasim,
į Praeitį
nugrimsim?

Ištaškę,
ryto rasą
į prisiminimus grimsim,
ir tada,
į rūškaną gyvenimą
iš naujo gimsim.

Linksta šiaudas,
ne iš vargo,
ne iš nevilties -
vysta žolės žalios
klykia antys, žąsys,
gulbės, gervės -
lekiančios,
pro šalį.