Kepurė

Buvau pusę kelio nuėjęs,
Atskrido išdykėlis vėjas,
Per sodą, per lauką atkūrė
Ir pagriebė mano kepurę,
Ir bloškė į upę staiga.

Ir tuoj kad prajuko miestelis:
- Žiūrėkit, žygiuoja snaudalis!
Begėdis! Neturi sarmatos!
O šaltas, darganas metas!
O gaila kepurės geros!

Bet nešasi upė kepurę,
Vargšelę tolyn į pajūrį,
Tik vyrai dėl šitokio nieko
Verksniais šiam pasauly nelieka,
O tęsia kelionę toliau.

Buvau ir namus jau priėjęs,
- Palauk! - mane pašaukė vėjas, -
Jei vyras kepurės pristinga,
Jam tinka daina ilgesinga...
Ir ėmėm dainuoti abu...