Prieš audrą

Vandens vijokliai susipynė į spalvas,
Upelio delnus vėjas pakylėjo,
Sujudo žolės - bėginėja po kalvas,
Tai stiebiasi, tai vėl prie žemės šliejas

Pušynas dairosi, nusigręžia tolyn
Ir horizontą pirštais apkabina,
Tik jaunas gluosnis klumpa paupin
Lyg pirmą kartą paragavęs vyno

Našlaitės drovisi - užsidengia akis,
Dangus jau girgžda ir per visą plotį
Atplaukia purvinas pūškuodamas lokys,
Jis taškosi ir pradeda riaumoti