Verdam bulves
su lupenom -
ir aušta rytas
ant stalų medinių.
Bulves valgom
su rūgpieniu
ir prisimena
pirmų meilių vardus.
Plušam, dirbam
pavargstam -
nuo darbų, atradimų
ir kaip vaikai
su ugnimi žaidžiam.
Sekam pasakas
vaikams, seneliams,
o kartais būna
ir prisiminimai
it pipirai kartūs,
o kieme - kiek žąsų,
kalakutų, ančių
ir jų sparnai Dangų
ir Pragarą siekia.
Keičiasi metų laikai -
kyla kainos,
kyla krapų antenos
it kartys
į dangų.
Šlapiais,
dulkinais keliais darda
vaisių, daržovių -
pilni vežimai.
Žmonės dirba,
bitės dūzgia
ir virš galvų -
lėktuvų, paukščių
ūžimas.
O takais, keliais
stori, ploni
lietaus žalčiai vyniojasi
ir bėga Agluona -
tarsi iš vaikų rankų
ištryškusi
lietaus virvutė,
tarsi suradus
sidabrinę suknią
lyg Aušrinė
Danutė.
O ruduo -
visu ūgiu atsistoja,
išsitiesia ir pajuda
iš vietos
ir visus medžius, daržus
skaidriomis spalvomis
paženklina.
Vasara, ruduo praėjo,
o Dieve - pirmas žingsnis
į žiemą.