Neišeik

Vėl žiema. Vėl pusnynai giliausi,
Sniegas lekia baltais sūkuriais.
Kur gi tokiu keliu nukeliausi,
Kas užeit ir sušilti įleis?

Tu eini. Tavo pėdsakais seka
Šiaurys vėjas, atlėkęs laukais.
Ir nelieka nei kelio, nei tako...
Snaigės žaidžia tavaisiais plaukais.

Tu sugrįžk! Neišeik! Išklausysiu
Tylų priekaištą Tavo širdies,
Tu kalbėsi, o aš pamąstysiu
Ir ieškosiu savos nuodėmės...

Neišeik, dar pūga nenurimo,
Juk paklysi pusnynų keliuos.
Atsiliepki į mano šaukimą
Ir sugrįžk kuo skubiau atgalios.