Adai

Šį rytą mintimis
esu visai šalia,
ten prie Virvytės,
prie tvenkinio,
žiemos rūbu apkloto,
matau išeinančią į erdvų kiemą
pasveikinti dienos.
Lemties žvaigždyną
jau paslėpus saulė,
bet jis,
kad ir nematomas,
nestoja austi Tau
spalvingos laimės
juostos.