Aš tave myliu

Aš su ja susipažinau labai neįprastoje vietoje, nuo to laiko kai mūsų žvilgsniai susitiko, aš iškart supratau, kad mes būsim amžinai kartu.  Nesvarbu ar skausmas, ar džiaugsmas mes išliekam vienas kitam ištikimi ir atsidavę.  Paėmus ją į savo rankas, delnai nejučiomis sudrėksta, aš virpu kaip drebulės lapas.  Prisilietus prie jos lūpomis, kraujas užverda, akių vyzdžiai išsiplečia. Atrodo aš tampu narkomanu, narkomanu, kuris nenori pasveikt. Mano anfetaminas yra ji, mane veža jos buvimas šalia.  Mes dažnai iškylaujame, keliaudamas su ja, aš nejaučiu nueitų kilometrų, nejaučiu įveiktų kliūčių. Mokslininkai atrado Dieviškąją dalelę, aš taip pat. Mano Dieviškojo dalelė yra ji, aš be jos, tai tas pats kaip suvirinimo aparatas be elektrodo, kad ir kokia stipri srovė mamini tekėtų, be jos pliuso mano minusas neveikia. Jos akys priverčia mane šypsotis, jos juokas priverčia mane ją dar stipriau mylėti. Norėdamas ją apibūdinti vienu žodžiu, aš bandžiau pasinaudoti „google“ pagalba, paieškoje įvesdamas žodį „komplimentas“. Nei vienas pasiūlymas netiko jai apibūdinti, jei milijoną metų milijonas rašytojų rašytų apie nieką kitą, tik apie ją, tai jie aprašytų tik trečdalį jos grožio. Man patinka viena animacinio personažo pasakyta mintis, „Kai aš tarnavau specialiose pajėgose, mane buvo pagrobę teroristai. Jie mane laikė mažyčiame, purviname kambaryje, pro kurio langą, aš sugebėjau įžiūrėti tik mažą mėlyno dangaus lopinėlį, bet tas mėlynumas buvo niekas lyginant su tavo akių mėlynumu. “ Aš tave myliu!