Mes gyvensim eskimo name
bet eskimo nebus
kava nebus išvirta
poliarinę naktį
prie mūsų namo
tupės susirangius
baltoji meška
kol žvejai gręš skyles
iš mūsų namo
rūks nematomas dūmas
mėlyna bus balta
mes gyvensim mėnulio skliaute
jis niekada nenukris
debesų bus gana
ir kartą per dieną
palis rūkas
iš pietų-vakarų
išmirkys mums pirštus
ir mes turėsim duris
prie kurių stovės batai
ir sesuo bus žmona
jeigu nori
mes gyvensim ant žemės ledų
tik stikle gėlės užaugs
tu nupieši paveikslą sniege
mūsų rankos bus ilgos
net jei gyvensim
eskimo name
mums pykt nereikės
nes po langais
niekas nevaikščios
ir mama virs dukra
balta atrodys mėlyna
ir tai bus tvarka
drauge mes užaugsim
o tada bus tyla