Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 10 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Nudžiūsta ašara ir vėl atleidžiu. 
Gyvenk, tau dievo duota.
Aš ne teisėjas fariziejui teisti,
Atėjusiam iš priešingo sau kranto.
Nematančiam kaip šviesos kyla
Ties horizonto lūžiu saulei tekant.
Tik žvilgsnis į save, į juodą vidų,
Kad kokią bjaurastį atrasti,
Apspjaut, pažemint ir įmint į purvą,
Kad savas nimbas šviestų.
Tos pačios akys juokiasi ir verkia
Tos pačios lūpos keikias ir dainuoja.
Tik sielos nebėra ko sverti —
Sudžiūvusios slyvos didumo.
Jei palengvės išspjauk tulžies kartumą.
Atleisiu vėl, ištiesiu ranką.
Žinau, perpus sulūžus
Sunku suvokti savo laikinumą.
2013-02-03 11:40
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 8 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2013-02-03 18:37
bibliotekininkė
Šį kartą - 3
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-02-03 17:28
Akademix
3
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-02-03 15:26
Burtažolė
"Tos pačios akys juokiasi ir verkia..."

Gražiai parašėt!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-02-03 14:32
gunta

va jė, argi tame neįžvelgia(te) lyrinis herojus, kad teisia:
"Nematančiam kaip šviesos kyla
Ties horizonto lūžiu saulei tekant.
Tik žvilgsnis į save, į juodą vidų,
Kad kokią bjaurastį atrasti,
Apspjaut, pažemint ir įmint į purvą,
Kad savas nimbas šviestų. "


Nors sako apie save:
"Aš ne teisėjas 

ir dar kai kas – jis sako:
fariziejui teisti,
Atėjusiam iš priešingo sau kranto. "[/i]

O paskui dar ne tik teisia, o ir sveria, ir sprendžia iš kurios yra naudos iš kurios ne, jei sudžiūvus, tai nėra:
"Tik sielos nebėra ko sverti —
Sudžiūvusios slyvos didumo."
,

na ir dar jis atleidžia su salyga:
"Jei palengvės išspjauk tulžies kartumą.
Atleisiu vėl, ištiesiu ranką.
", – nors atleidimas reikalingas labiau pačiam atleidžiančiajam, kad nedegintų jo iš vidaus kita emocija kito jausmo - tai neapykantos; ir atleidžia ne už tai, kad geras pasidarė, visiškai be išskaičiavimo atleidžia supykęs, įskaudintas, tokiam koksai tas anas yra; atleidžia, kad paliktų ir judėtų toliau - atleidžiamas jis išsilaisvina. ne taip?

Žodžiu, man jis tiesiog juokingas,  tas postringavimas, savo prasmingumo atžvilgiu,
na o raiška, žodžio valdymas, nežiūrint į tų tiesų dėstymą, o žiūrint tik į techniką, į kalbą - rodos ir nieko;

Bet,
turinys atrodytų normalus, o tekstas išbaigtas jei būtų tiek:

"Nudžiūsta ašara ir vėl atleidžiu. 
Gyvenk, tau dievo duota – ne teisėjas
Aš...

Tos pačios akys juokiasi ir verkia
Tos pačios lūpos keikias ir dainuoja
Jei palengvės išspjauk tulžies kartumą

Žinau
Sunku suvokti savo laikinumą."
, – tai jei tiek, kaip išbaigtas,  tada įtikinamas tekstas jo pavadinimo ribose - kontekste; o dabar (kai jis visas ištisai) tai jau ne ne; mat labai jau daug kartėlio dabar tekste, daug tulžies - neapykantos fariziejams, su puikybės priemaiša sau skiria lyrinis herojus;

beje, kodėl teisti fariziejui, juk teisėjui, remiantis įstatymais, (ne asmeninėmis savo nuostatomis, norais, o visuotiniais įstatymais, juos taikant teisingai...)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-02-03 13:58
Raistine
Kilnu atleisti ...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-02-03 12:23
pelkės kaukas
sunku suvokti savo laikinumą...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-02-03 12:19
tictac_it
kažkaip nelabai čia viskas ... nepaisant solidžių sielos gabaritų :) 2+
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą