Galima ir ne baltas, galima ir skaistus; (bet skaistumas atitinka baltą spalvą - šviesos spalvą ir gedulo, kai kuriuose kultūrose.) Matote, paradoksas "Aušrinė teka, bet Pavasaris išlieka skaistus, jis visada išeina vestuvių dieną...", na, jei teka, juk po vestuvių dienos pirmoji naktis; o čia pasaka be galo, jis vis skaistus išeina...)
tanka žanras - jis turi formatą (jei tradicinis)
5-7-5 ir 7-7; Tai lyg haiku ir minties išbaigimas paskutinėse 7-7 eilutėse, tam tikra interpretacija haiku vaizdo. (dažniausiai trečia eilutė būna jungiančioji, ji tinka ir prie pirmų dviejų ir prie dviejų paskutinių; žiūrėkite:
"Žiedlapiams sningant,
Vėl išeini, Pavasari,
Baltas – šalna ar lietus" ir prie pirmųjų dviejų Tai tas haiku. (nieko baisaus, kad ne daiktavardis paskutinis žodelis tame haiku; Tanka būna lyg trumpa daina, na lyg uždainuoja žmogus žiūrėdamas į būtį, įkvėpęs oro ir atsidusdamas; Gražus žanras. (tai yra haiku įkvepia ir ištransliuoja nuotaikos sukeltą mintį.)
P.S.
bet jūs tik pagalvokite< sako, kad Dievas ištrėmė į Žemę iš Edemo ar Edeno sodo Pirmuosius žmones, kad jie suvalgė obuolį nuo to medžio nuo kurio buvo pasakyta "nevalia"; Paradoksas, geriau jau ne Dievo sode, juk Dievo sode nebūtų vaikų... O ištremdamas jis pasakė "Vyre, darbą vargsi ir prakaitą liesi, moterie, skausmuose vaikus gimdysi..." bet visos laimingos, nors ir skausmuose, kurios gimdo, jau nebeskaisčios, ir visos nelaimingos, prašo dievo pagalbos, jei gyvena gyvena neskaisčios, o vaikų vis kaip nėr taip nėr... Tai va, nepatiko tame side Adomui ir Ievai, ten nebuvo vaikų - nuobodu...
Manau, kad antrąja eilute yra jau patvirtinamas tas žydėjimas, o paskutinę eilutę visai pakeisčiau, kadangi abi paskutinės eilutės kalba apie tą patį. Man rodos, kad paskutinė eilutė turi sustiprinti pagrindinę mintį, kuri turi būti svarbiausia rašant haiku. Juk manau, kad žydint obelims turi įvykti kažkas svarbaus, nepaprasto, negu žiedlapių kritimas. Tai tik mano sbj. nuomonė.