Negailestingajam

tau paklūsta karaliai ir elgetos
upėse vanduo nedrįsta nubusti
kai žuvys užmiega
mėnesiui keliaujant dangaus
klystkeliais
tau lenkiasi girių medžiai
kilimą kloja spalio darganos
žibintininkas klusniai
gesina parko žiburius
rytui sugrįžus
kas tu esi valdove
lyg vaikas iš saldaininės
vagi minutes valandas dienas
negaliu tavęs sustabdyti
vagis tu valdove vagis
nusinešantis šiandieną į vakar
negailestingai stovintis
kai skausmas drasko į dalis
kai laukimas pievas užlieja
tu nepajudinamas
nepermaldaujamas
kas tu esi
negailestingasis vagie
valdove laike