Kamėja

langas lekia naktin
taksisto kvėpavime
tirpstančiais keliais


anapus kažkas verkia


pusę gyvenimo nusineša
nakties praeitis suskilusiais
langais tipendama i širdį


mėnulio keliu lekia lemtis
nešdama aistros kvapo ledus
ir tavo profilį karūnavimui


prirūkytose mintyse žiba
deimantiniai kamėjos nasrai
ryjantys mus lyg vabzdžius
artėjantis lango stiklas


elyza



toks darbo profilis....