... išplaukia, tarsi Madonos iš paveikslo,
iš atminties, prisiminimų, moterų veidai...
Kažkada, jas prakeiksmais paleidę,
žiūrėjote į dirbančias aklais veidais.
Tada jos buvo lyg kasdienės duonos riekės,
(galbūt pyrago norisi labiau?),
Ištiesi ranką - trupinėlis guli.
Brangus jis, kai duonos neturi daugiau...
... išplaukia, tarsi Madonos iš paveikslo,
iš atminties, prisiminimų, moterų veidai...
"... išplaukia, tarsi Madonos iš paveikslo,
iš atminties, prisiminimų, moterų veidai... "
"... išplaukia, tarsi Madonos iš paveikslo,
iš atminties, prisiminimų, moterų veidai..."
asocijuojasi (šiek tiek) su eilėraščiu , pavadinimu: "Lietuvės"; KUO?
Įvaizdžiai - madonos, judesys - plaukimas, na ir tematika - idėja (tiek pas jus, tiek tame eilėraštyje tematika - moterys. gimininga tematika.)
Štai to eilėraščio kai kurie posmai, jame čia kelėtos posmų trūksta, nes dar yra pavienių eilučių, bet visų posmų - nepamenu; o tie kuriuos pamenu, parašiau, jie šiek tiek gal yra supainioti vietomis,
nepamenu autoriaus, kas to teksto autorius; labai seniai skaičiau, gal jūs žinote?
(o apie jūsų tekstą, na man susiasocijavo, su šiuo, mat įvaizdžiai sutapo (tų kelių eilučių jūsų tekste, pradžioje ir pabaigoje) bei pati idėja "moterys", labai gimininga tematika.))
* * *
"Lietuvės"
Jos visai kitokios negu tos undinės
kurias tapė garsūs praeities meistrai
nors jų žingsnių ritmas truputį medinis
kaip ir tų madonų išdrožtų keistai
Ir jų žodžių rimas panašus į medžių
plastišką ošimą, stabmeldžio maldas,
primena jų šokis gintaro adagio (adadžio)
primena jų raštai margas meletas
Prikelia iš miego žemę ryto šūvis
ritasi iššautas saulės sviedinys
plaukia tarsi gulbės paruge Lietuvės
plaikstosi jų skruostuos amžina ugnis,
Rymo ant medinio savo grėblio koto,
kiekvienos madonos palenkta galva...
apie ką lietuvės graudžiai bedainuotų,
visada, ant rankų supas, Lietuva.
Lietuva, lietuvių močių pagimdyta,
lepinama pienu ir medum dukra,
supa ją ant rankų, seka žilą mitą
apie kantrią Eglę su spyglių skara.
Jų pastovų būdą registruoja staklės,
kaip kardiogramos juosta – audiniai,
ošia mūsų gražios tiesios mūsų eglės
mūsų darbščios eglės – girių želdiniai...
Autoriaus nepamenu tikrai.
(skaičiau kažkur daugiau nei prieš 30 metų.)
jei kas turite, ar pamenate, pasakykite, kas šito autorius?..))