P.S.
Arba bent paskutinę (trečią) eilutę, po antroje esančio brūkšnio, rašyčiau ne "Žibučių žiedai", o "Žibutes renku", O po /Snaigės/, pirmoje eilutėje, prieš žodį /Krosnyje)geriau taškas, nei kablelis. Tada suprantama paraleliai skaitymo, ir nuotaika yra automatiškai baigiant skaityti trečią eilutę.
jei teisingai supratau? supratau taip:
"Lyg snyguriuot pradėjo,
Krosnyje Agotos duona kepa –
Jai žibutes renku." --- (nesvarbu ar jai, ar šiaip, ant stalo padėti, tas Jai (tik dėl kalbėjimo metro bendro); bet supratau taip, herojus renka žibutes, ore sukasi kelios snaigės, nedidelės, lyg vaidenasi, jau snigt nepradės, jis žibutes renka, tuoj pamerks, kada duoną į stalą neš, jau jos bus. Nuotaika tokia - TAČIAU, nesilaikyčiau Haiku formato - nes nuotaikos tas formatas nesukuria, reikia pagalvoti, kaip čia tas jaukumas darosi, kol supranti, kad jauku, kol duona kepa, ramybė tokia, ir reikia stalą papuošti - žibutės - pavasaris, snaigutės kelios leidžiasi. kai skaitai tame formate - nepagalvojus nepajauti - nesilaikyčiau formato 5-7-5. (jis nekuria čia nuotaikos, verčia galvoti, jei nori suprasti, kas čia, apie ką čia?.)
tik nuomonė.
Na ką jau tia, Tstaputi, pritsigalvojai? nei tia tsnaigėts, nei ziputėts, nei agotots padurkėlių kur matyti...Tik lietuts, pelergonijots ir Grapnytciots ant notsiets, taip!