Mūsų meilė

Mūsų meilė ne akla.
Tik, primerkus vieną akį,
Tyliai atslenka nakčia,
Kai abudu jau išsekę.

Mūsų meilė neprigirdi.
Būna baisiai įkyri
Ir sužeidžia skaudžiai širdį,
Kai pabandom būti atviri.

Mūsų meilė nėr tyra.
Pabandai ją ne laiku pagauti -
Pasijuokia it paika merga.
Moka nuostabiai sukčiauti.

Mūsų meilė geidulinga,
Jeigu nežiūri per petį.
Visiems be proto simpatinga,
Bet tik kai kits nemato.

Mūsų meilė - puiki it nuotaka,
Kol dieną žiūri visų akys.
Ir vėl ant šluotos atskuba,
Kai naktį liekam vieni patys.

Mūsų meilė - tikra šventoji:
Atgailos poterius sukalba
Ir vėl rami kartoja,
Ką vakar skaudžiai užbaigė.

Mūsų meilė, tai gražuolė -
Vienaakė nosimi kumpa.
Nuolat kurstoma gerai gyvuoja,
Jei paliejama prieš tai „balta“.

Mūsų meilė parūdija,
Kartais prireikia meistrų.
Deja, „Chrysleris“ trūnija
Ir neturime laisvų.

Mūsų meilė daugiavaikė,
Bet truputi per jauna:
Rytą lakstome paklaikę,
Vakare - sunki galva.

Mūsų meilė, tik ji vienintelė, -
Kare gyventi mokanti,
Grįžta namo pražuvelė,
Abu paguosti galinti.