medis brolis
rūkas jo šakos
balta paklodė
vėjas
ir vanduo
tarytum vagys
tamsoje
ramiai
rusena
šviesa pro tirštą
košę lenda
ir kelios
musės
nukrenta į šaukštą
degtukų liepsnos
šnypščia dega gęsta
po kotu
vėliavos juodos
vis šnabžda
vėjas pūsteli
į kitą pusę
ir kiek baisu kad
drabužiai išsipurvins
dar šūkteli
o lapai byra
medis
svetimas
nutyla