Rašyk
Eilės (78171)
Fantastika (2307)
Esė (1554)
Proza (10911)
Vaikams (2715)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (371)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 14 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







krante publikuojuos
jūra neregė
liesdama skaito
2013-01-26 21:01
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2013-01-28 15:00
Daineko
erotiškai:) man trūksta kulminacijos
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-01-28 10:52
Algmar
Visiškai nesuprantamo, poetine kalba
parašyto Algmar komentaro  2013-01-27 15:20

      vertimas į žmonišką lietuvių kalbą:

Sukūrusiam šedevrą nesyk per amžius porinta – gali jau mirt ramus, gražiau jau nebepadarysi.
O tu – nemirk. Nesuprastėsi, koja – klyp jei neišklyš, – kiek gražaus dar, kiek dar laimės parašysi, išskaitysi dar pati.

Trys eilutės?  Ką parašei, ne vien tik kritikai – pati kaip dera dar netuoki... O buvo taip:

Ji publikavosi pleže. Išties, ten publikos gana, kiekvienas vertinome publiką gan išdidžiai, ir lygiai šitaip vertinami buvom. Tad Ji, nors publikavosi, ištvėrė žvilgsnius gal ir nelabai ilgai. Nuklydo, regisi, šiek tiek kairėn, į pietų pusę – publikuotis jūrai.

O jūra – regi, ar neregė? Moksliškai nenustatyta, o menininkai žino – priklauso nuo akių kontakto, ir – įnoringa jūra ir vylinga. Štai tąsyk ji panoro apsimest akla, skaityti lietimu, visai ne brailio raštą šiurkštų. Poetiškai ir švelniai ji lietė, pažino subtiliai, šnarėjo tyliai, bet jūros glamonė ir mums atplukdė trijų eilučių aidą dailų.

Vertintojai mėgsta šūkčioti. Čia priderėtų: – kiek jausmo!  paslėpto!  ne, atviro! kiek saviironijos linksmos!  ne, subtilios, su šviesiu liūdesiu!  netrūksta nei slaptos aistros!  Ak! Ir tik 3 eilutės...

Bet šovė taiklūs kritikai į rojaus langus.

Prie ko gi čia monostichas? Prie to, kad šitoks daiktas egzistuoja. Tai šen jį, kad begulėdamas nesurūdytų. Trys jausminės eilutės čypia, lietuviškas haiku nežino, kuriam velniui jam reikėtų išsitiesti? Nė velnio!  Aplipdysim pritempta filosofija, apdžius, čyps paslikas. Atsirado mat – haiku... jausminis...
Tas pats ir tas pats: jūra, saulė, meilė, seilė, o komentuot vis tiek reikia nes... ir komentarai liejasi, visi kaip vienas, kad nors kript kuris nors iš vėžių...
Bet kur tau krypt.  Komentatorius jau taip įpratęs visur – ir kur to nėr – atkapstyt SENA, kad radęs NAUJA – pasimeta, neatpažįsta: pypkė ar cibukas? Kur priskirt nežino, kažką lyg junta, deda pliusą...
Ir klyvina tie komentarų  tūkstantmečiai mažutėlius.

Puiku, kai neskaičiuoja skiemenų. Haiku lietuviškam japonų formulė – komedija, nebent žaidimui.

Brailis? Jūrai rūpėjo ne pėdos smėlyje, žinau.

Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-01-27 15:20
Algmar
Parašei tokį  ir – nemirk.

(Čia ne apie mirkimą jūroj).


Varguoliai vertintojai... Jau taip tu pilk į Pondziaus langus.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2013-01-27 08:16
tictac_it
nesvarbu kad ušrašyta stulpeliu - iš esmės tai visai simpatiškas monostichas  3+
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2013-01-26 23:44
TomKomPotas
... o perskaičius lieka tik švari pakrantė. Neskaičiavau skiemenų (dėl haiku), nežinau ar pėdas smėlyje galima skaityti kaip brailio raštą, bet vaizdelis jaukus pasirodė. 3+
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą