Aš žvejoju žiemas – taip kas naktį
išeinu, apsivilkęs kailinius,
apsiavęs slidoką vienatvę –
ją pirkau už prieinamą kainą,
o kiti jau nespėjo – sold out –
išparduoti gyvenimo kryžiai,
juos tempiu, o kitiems nusispjaut,
kad kuprotas, ir kad paralyžius
surakins pūgom miesto sugaištį,
aklam Brisiui bestelės virbalu,
karalienę sniego pabudinęs,
išakės silikoninę dirvą.
Aš žvejoju žiemas - taip nekibo -
išėjau ieškoti pavasario,
Bet ir to neradau. Kas beliko?
Prižadėt vienatvę suradusiam.