Neužpustė sniegas
Tų kelių,
Kur jaunystė
Bėgo mūs kartu,
Kur tikėta
Savo likimu.
Neužšaldė ledas
Neramios,
Jautrios širdies.
Tik svajonės
Nuvilnijo ten,
Kur niekam
Jų nebereikės.
Neužpustė laiko vėjas
Atminties iš
Sielos gelmės.
Tik karti tiesa,
Tolyn nuėjus,
Primena-nereikia
Mums tavo erdvės.
Ir tik laikas barsto
Veido pusnyse
Naujas raukšles.
Plaukuose šarma
Segioja deimantus,
Lyg danguje žvaigždes.