Girtuoklio išpažintis

Lašas po lašo tyros
Ir voratinkliai raizgos galvoj.
Nesuprantu, tai tavo šviesos
Ar atsisako mano akys.

Užuodžiu našlaites ant tavo kaklo
Ir jūros sūrumą plaukuose.
Tu keiki mane ir purtai,
O tavo gerklose riksmas tylus.

Ropoju per vibruojantį griovį,
Renku šukes sudaužytų kojų.
Ir tik šiukšlės mano rankoj,
Ir kriauklių trupiniai tarp pirštų.

Ar atroposiu kada iki tavęs,
Nusigėręs beprotis be vilties,
Per smėlį, dumblą ir žemes,
Rankas kaip į Dievą ištiesęs?