Blyksnis įkvėpimo

Kai diena nužengs nuo sosto
ir naktis sparnus išskleis,
baltą angelą paglostęs
įkvėpimas vėl ateis.

Meilę man kuždės apgirtęs,
į akis sapnus suvers,
šio gyvenimo man vertę
mirksniu amžinu pavers.

Mirksniu, kurs kaip paukštis lekia
į nakties ugnis tylias,
nors suduš vilties netekęs,
nors tik mirtį ten suras.