Atmintis

Atmintį kaip duoną riekėm suraikiau,
Gal per storai — viena ranka nepakeliu.
Ant stalo trupiniai — surinkt į saują, ar sužert į pastalę?
Bedievi, duona juk šventa, trim pirštais ir — į burną.
Kas Dievo duota, mėtyt nevalia, užgerk malda aitrumą.
Sprangu? Nieks sviesto neužteps - ką sėsi, tą ir pjausi.
Ir vyno, broli, jau gana, taip tikro duonos skonio nepajausi.