Dangaus žiedadulkės baltosios krenta.
Užklojo jos taką nuo ryto ankstaus.
Joms žiemą papuošt visus medžius lemta
Ir šilto pavasario jos tyliai taip lauks...
Tik dūmai iš kamino neskubėdami kyla,
O vėjas nedrįsta siūbuot medžių šakų.
Kiemsargio kastuvas sudrumsčia tylą,
Su kailinukais, iš ryto, tau einant taku.
Aplinkui išsiskiria sienos spalvotos.
Seniai visur balta - aplink, kur matai...
Tik takas, atklojamas kiemsargio šluotos,
Kuriuo į mokyklą nubėga vaikai...