Nakties stebuklas

Akmenuotame nakties šlaite
Moteris geltona suknele
Tyliai verkia, nes suklupusi
Paliejo gyvybės vandenį
Savo mylimui neštą.

Iš akmenų žali stiebeliai kyla,
Siekia jos pėdų,
Kelių, juosmenį apglėbia,
Apgaubia pečius,
Kaklą apveja ir akis uždengia.

Apsnūdęs priimamojo telefonas
Nenoriai skamba,
Nakties šlaite šaltais žvaigždynais
Šimtai žiedų geltonų
Nukloja joms dviem
Minkštą taką rojun.