Pabus gamta ir žemė suvirpės.
Tik netvirta mano ranka
Sutikti ryto nupiešto žara
Pakviest tavęs nebegalės. -------------------------
Negalvok, šviesa ateis, tik būk stiptri.
Būk gera, man skaudu tai skaityti, žinok.
Aš viską suprantu, kviesk, ateisiu.
Sutariam?
Laša, tikiuosi nesupyksite, kad vėl leisiuosi jus komentuoti. Mano galva jei kūrybą vertinsime gražu-negražu tai tada sėkmingai ir į stalčių talpinti galima, nes taip tobulėti neįmanoma.
jei pirmos strofos paskutinės dvi eilutės skambėtų taip kaip pirmosios dvi, visas stulpelis susigrotų su paskutiniu sudarydamas ciklinę kompoziciją, dabar taip nėra.
,,Bet ruduo praeis ir žemė
Baltom vėl snaigėms sužibės.
Pavasario belaukiat,
Dar daug saulėlydžių žėrės. "
ši strofa eilėraščiui nieko neduoda, galbūt turėtų parodyti kitimą, visgi išsireiškiama primityviai.
suprantu, kad kaip ir visi čia esantys mokaisi rašyti, visgi skaitant tavo kūrybą atrodo, jog užmigai ant vieno kurpalio, aišku netrūksta teigiamų komentarų (neretai iš 3-4 žodžių), bet linkėčiau nebijoti eksperimentuoti, parodyti ne tik estetizuotą pasaulį arba bandyti jį atskleisti naujai, pažaisti su eilėdara (apie ją daug rašo Girdzijauskas).
atsiprašau, kad kiek išsiplėčiau ir mano komentaras galėjo pasirodyti nedraugiškas, jei manyčiau, kad rašyti negali nekomentuočiau, o jei tu nenorėtum komentarų nepublikuotum:)
Labai viltingas eilėraštis po žiemos ateina pavasaris, kaip po nakties diena, labai patiko pasiimu bet truputį parašius eilėraštį perskaityti kaip skamba tiesiog labai nedaug trūksta iki idealaus skambesio jeigu galėčiau vertinti įvertinčiau 4- už labai gražią mintį