Tyloje pamirški mano vardą
Švelniai ištartą kadais
Suprantu, kartu mums būt neverta
Ne pirmą kartą kartoju tau
Ašaros buvo,
Bet jau nudžiūvo
Gėlės nuvyto seniai...
Ašaros buvo
Bet jau nudžiūvo
Širdį nuplovė gerai
Pakeliu akis į giedrą dangų
Visko man užtenka tikrai
Suprantu, bus laimė vieną rytą
Skrisim mes kaip aitvarai
Ašaros buvo,
Bet jau nudžiūvo
Gėlės nuvyto seniai...
Ašaros buvo
Bet jau nudžiūvo
Širdį nuplovė gerai