Patrakėli
Plevėsa
Tu leki, leki
Skeryčiojies rankomis
Mosikuoji kojomis
Tik triaukšt, gurkt, šliurpt
Ir sunaikini ribas
Subjauroji savo pėdsaku
gamtos šedevrus
Tartum erzindamas
palieki liekanas- mįsles.
Užkliūni už žmogaus
Jo darbus suplėšai
Į tūkstančius skiautelių
ištrini akmenyse iškaltus žodžius
Nors žinai
kad viskas priklauso tau
Vienam Laikui