18

Kai aš bandau atversi naują lapą,
Sakai tu:
-Palauk, neverta gi skubėti.
Dar palukėk, aš pasikeisiu.
-Gerai.
Tik tiek galiu aš pasakyti.

Nors ir pavargusi širdis nuo šių griaustinių,
Deja, pasirinkimo neturiu.
Kaip jau sakiau, sakysiu dar ne kartą,
Tau vien tik gero aš linkiu.

Girdėjau aš:
-Nosprok, tu prakeiktoji, kad tu padvėstum,
Kad galą gautum, kad niekad nebekiltum.
Per naktį praverkiau (kvailelė),
Bet viską lėmė „atsiprašau“.


Pavydžiu tiems, kurie pamiršti gali,
Kurie numot ranka į kenčiančius pajėgūs.
Aš niekam nelinkiu geros širdies.
Turbūt pati kalta.
Esu tokia.