Dou Jyr

Jūs įžengiate į ringą… Visi nutyla, nes pajunta ore kažką, kas sukelia pagarbą…
Tačiau jūs esate vienas… Dar vienas… Jūs virpate iš nekantrumo, laukiate kovos pradžios…
Pabaiga jum neegzistuoja, iš vis kam ji reikalinga, jūsų sąmonė nesupranta tokių sąvokų, kaip pergalė ar pralaimėjimas, tėra tobulėjimas…
Žmonės kalba, kiek kovų jūs laimėjot, kiek pralaimėjot… Tačiau jūs net nežinot, kiek pergalių iškovojot, tai nesvarbu… Nesvarbu, kiek kovų pralaimėjot… Pergalė jum džiaugsmo nesuteikia, džiaugsmo jum suteikia tik pati kova…
Jūs žemai nusilenkiat, tačiau ne žmonėms, ne priešininkui, o aplink jus tvyrančiai Kovos dvasiai… Tikitės, kad dabar įeis priešininkas, daug stipresnis už jus… Jum nėra nieko ilgiau už sekundę kovos su silpnu priešininku, ir nėra nieko trumpiau už amžinybę kovos su toli tave pralenkusiu kariu, kurio dėka išsitaisai tiek savo klaidų…
Deja, priešininkas nėpateisina jūsų lūkesčių… Jūs gaunate eilinį medalį, daug tokių blizgučių mėtosi jūsų namuose…
Grįžtate namo, kur treniruojatės toliau, deja, Nusivylęs eiline savo pergale… Jau antra valanda,  jūs treniruojate vis tą patį smūgį… Tūkstantis kartą treniruotų smųgių niekada nepakeis vieno smūgio, treniruoto tūkstantį kartų… Tačiau jūs turite tūkstantį smūgių, kurių kiekvienas treniruotas Šimtus tūkstančių kartų…
Jūs atkakliai dirbat, skaitot žymių kovotojų darbus, žemai jiems lenkiatės, mokotės iš jų, kruopščiai užsirašinėjat net menkiausias savo klaideles, visą sielą aukojat tobulėjimui, lyg stengtumėtės tobulumu pralenkti patį dievą.

Tu vėl pavėlavęs ateini į pasimatymą… Mergina tavęs jau seniai laukia, eilinis nusivylimas prasimuša pro kruopščiai nudažytą veidą…
  - Nepyk, - tu tik tiek tesugebi pasakyti…
- Aha… Tai kaip vakar sekėsi, laimėjai?
- Atrodo...
Jūs nueinat į kavinę, ji kalba... Bet tu negirdi, tu vėl kovoji, mintyse... Tu jai užsakai kažko sveiko, net nenutuoki, ką ji mėgsta, juk ji visai nenori sveikų sočių pietų, nuo kurių tvirtėja raumenys ir sausgyslės, ji nori tik šokoladinio pyragaičio, kavos ir truputėlio švelnumo ir dėmesio... Dabar kalbi tu... Įdomu apie ką... Ji stengiasi apsimesti, kad supranta tave, bet jai nelabai sekasi... Ji nori sužinoti tavo jausmus, tačiau juk jie netikri, ar ne? Tikri tau trukdo kovoj...
  - Ko ji liūdi? – galvoji tu...
Bet tu to nesupranti, nes mintyse vis dar kovoji...