Brendančios mintys o medžiai linijom
Žingsniai į sniegą laidoja pėdas
Vėjas nevarsto jau nebelikusių
Durų pašiūrių lentom pastįrusiom
Žvilgsniais užstrigusiais vinys rūdija
Tąsant mėnulio pyragą skalikams
Liejasi mintys su medžių linijom
Į perspektyvą be teisės grįžti