tu nori turėt tik šaunuolį

Tavo ašarų akyse mažta
Tu palengvinai manąją naštą
Nusipirkus suknelę šilkinę
Dar palengvinai man piniginę

Į tave aš žiūriu ir galvoju
Po mirties tu keliausi į rojų
Bet kai vyno prigėrus tu lūžti
Nesiryžtu tavęs aš užmušti

Tu geri mano kraują kaip uodas
Bet tas kraujas širdy man banguotas
Aš prisiekiu kad vėl tavę myliu
O kad kitą mylėjau nutyliu

Kalakutas ne paukštis o maistas
Per Kalėdas jis bus vėl pakaistas
Per Kalėdas tau šildysiu guolį
Bet tu nori turėt tik šaunuolį