Kiekviena diena-rulėtė,
Šmaiškščiai žais su kamuoliukais,
Užvakar žetonus mėtė,
Šiandien jau su jais paspruko.
It nuodinga, bet klastinga,
Rūpestinga arba kartais
Jai tiesiog drąsos pristinga,
Tad prasilenkia su vartais.
Ir tuomet klajot belieka,
Aplink užtvarą paklydus
Tarp aistrų, tačiau be nieko,
Apsigaubus melo šydus.
Ašaroja melo kojos,
Saulė prakaitu jas guodžia.
Tik deja, dar nežinojau,
Kad gyvensiu iki gruodžio...