Tu niekada nemokėjai išauginti Drugelių,
jų sparnai per trapūs, sakei...
Laikei tada parėmęs medį,
pirštai trūkčiojo,
sakei:
"Tos rievės, jos jau suskaičiuotos,
atrodo ūmios, o pilnos tuštumos."
Tavo rankos drebėjo
(jas valdo siela), nematei-
ne Medis virto.
(Pam pa ra ram)
O man šiek tiek atrodo,
reikėjo įsipilti tau daugiau
tuomet arbatos.
Aš sėdžiu ant akmens
(tai ilgesys pagrindo),
bet vis dar kvapą
verdančio vandens jaučiu.
Ir medis čia nekaltas.
Į pilną tuštumos
drauge su cukrum Visko
pribert gali.
Sutrinta žolė
gulinėjo po tuo akmeniu,
ant kurio aš sėdėjau
ir žiūrėjau į rieves.
Galėsim drauge neauginti Drugelių.


ummaggumma



