Kaip man suprast?
Tu, kaip kokia plaštakė,
Tupi ant žiedo,
o kitam jau merki akį.
Bandau įtikt –
Ne, niekas nepatinka.
Ką man daryt?
Galvoj idėjų stinga.
Matau tave,
O tu, geroji fėja,
Lengvu žingsniu
Vėl pro mane praskrieji.
Teks pasitraukt,
Žengiu liūdai į šalį...
O, tu, mergyt,
Tuomet man merki akį!
Ir vėl, tarytum išprotėjęs,
Svaigstu mintim –
Mane TU pastebėjai!